dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo
(2021 m. gruodžio 8 d. Komiteto posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo (nepilnamečių teisių užtikrinimas apgręžimo praktikos kontekste). Posėdyje buvo aptariama situacija, kai lapkričio 30 d. grupė migrantų, tarp kurių buvo 6 mažamečiai vaikai, nebuvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir buvo privesti šaltą naktį grįžti į Baltarusiją. Komitetas domėjosi, kokia yra numatyta tvarka, kas priima sprendimą dėl nepilnamečių asmenų išstūmimo iš Lietuvos Respublikos, ar tame procese dalyvauja vaiko teisių specialistai, kaip teikiama humanitarinė pagalba, kaip yra bendradarbiaujama su NVO, kaip užtikrinamas žurnalistų darbas pasienyje. Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas informavo, kad remiantis Operacijų vadovo sprendimu, kiekvienam pasieniečiui yra suteikta teisė spręsti dėl asmenų apgręžimo vykdymo. Esant poreikiui, pasieniečiai gali konsultuotis su aukštesniu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu. Viceministras pabrėžė, kad nepilnamečio buvimas grupėje automatiškai nereiškia, kad jie turi būti įleisti į LR dėl humanitarinių priežasčių. Nepilnamečiai gali būti įleisti į šalį tik tuomet, jeigu jie būtų nelydimi nepilnamečiai arba atvykę su vienu iš tėvų, kuriems būtų reikalinga pagalba. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad situacija pasienyje kelia susirūpinimą. Lietuva iki šiol atstumia mažamečius, kurie yra lydimi tėvų. VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigė, kad bandymų su vaikais patekti į šalį per kelis mėnesius fiksuoti vienetai. Komitetas nuolat pabrėžia, kad trūksta aiškių kriterijų ir algoritmų, kaip elgtis tokiose situacijose, kad jos nebūtų skirtingai interpretuojamos ir nekiltų abejonių pareigūnų veiksmais. Praėjo 6 mėnesiai, o algoritmo, kaip spręsti humanitarinius klausimus iki šiol nėra. Komitetas nusprendė kreiptis į VSAT ir VRM su prašymu pateikti jų turimą statistiką dėl atstumtų asmenų demografinių charakteristikų, ypatingai akcentuojant informaciją apie apgręžtus nepilnamečius vaikus. )

Žmogaus teisių komitetas lankėsi Naujininkuose: neadekvačios žinutės apie keliamą migrantų pavojų apsunkina padėtį
(Spalio 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų, esančių Lietuvos teritorijoje, padėties, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų skyriuje. Šiuo metu Naujininkų centre gyvena apie pusantro šimto užsieniečių, maždaug pusė jų – vaikai. Planuojama čia apgyvendinti dar iki 400 asmenų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę ir išpažįstamą religiją. Tai daroma vengiant konfliktinių situacijų. Pamokų pertraukėlės metu sutikti jaunuoliai, atvykę iš skirtingų šalių, buvo puikiai nusiteikę, demonstravo įgytas lietuvių kalbos žinias. Jie sakė, kad sutaria labai draugiškai, sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti, nekantriai ir smalsiai laukia žiemos šalčių. Mažesni vaikai dalijosi kieme esančiomis sūpuoklėmis, žarstėsi nukritusiais medžių lapais.Lankymosi Naujininkų centre metu pagimdžiusioms mamytėms buvo vykdomi motinystės įgūdžių mokymai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra organizuojamos užklasinės veiklos, be to, užsieniečiai imasi veiklų ir patys. Naujininkų centro aplinka pačių gyventojų pastangomis ir noru yra tvarkinga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad Seimo narių apsilankymo tikslas – sužinoti kylančius sunkumus užtikrinant užsieniečių žmogaus teises ir suteikti tam reikiamą pagalbą. Kaip vieną svarbiausių problemų Naujininkų centro vadovas G. Pocius įvardijo neadekvačias viešąsias žinutes apie neva keliamus migrantų pavojus. Pasak vadovo, po tokių žinučių norėję įsidarbinti centre socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai dažnai darbo atsisako net nepradėję dirbti. Tuo metu čia jau dirbantys žmonės savo pareigas atlieka su dideliu užsidegimu, mėgsta savo darbą, daro daugiau nei privaloma. G. Pociaus žodžiais, Naujininkų bendruomenė į Naujininkų centro gyventojus reaguoja skirtingai. Dauguma gyventojų siūlo pagalbą ir yra geranoriškai nusiteikę, tačiau garsiau girdima priešiškai nusiteikusi visuomenės grupė, nors tokių žmonių nėra daug.)

Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513
(Spalio 20 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu projektą Nr. XIVP-513. Siūlomu įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų projektų vertinimas aplinkos ir klimato kaitos požiūriu būtų aiškus ir nepriklausytų išimtinai nuo teisės akto projekto rengėjo valios nustatant aiškius kriterijus, kada toks vertinimas būtų privalomas. Komitetas iš esmės pritarė siūlomam įstatymo projektui, tačiau pasiūlė papildyti projektą dėl teisės aktų vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu. Taigi Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui papildyti šį projektą nuostatomis, kuriomis teisės akto projekto rengėjas būtų įpareigotas atlikti teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse: asmens gyvybės; laisvės ir orumo; pilietinių ir politinių teisių; vaiko teisių; lyčių lygybės; žmonių su negalia; tautinių mažumų; pasaulio lietuvių; nediskriminavimo ir lygių galimybių; privataus ir šeimos gyvenimo; minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; teisės skleisti ir gauti informaciją; privačios nuosavybės ir vartotojų teisių; asmens duomenų; apsaugos nuo kankinimų ir smurto; kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. Siūlomą numatomo vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. Toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į realią situaciją teisėkūroje. Valstybinio audito ataskaitoje, kurioje buvo vertinami teisėkūros procesai buvo konstatuota, kad esamas teisinis reguliavimas ne visada atitinka minėtus principus: Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais pripažinta, kad teisinis reguliavimas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 2014–2016 m. tokie sprendimai buvo priimti daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų. Seimo kontrolieriai, kurių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, 2014–2016 m. pateikė apie 70 rekomendacijų keisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves.)