Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano 2024 m. ataskaitos
(Komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, išklausė Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano ataskaitą. Darbotvarkės įgyvendinimo 2024–2026 metų planas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2024-2026 m. plano įgyvendinime dalyvauja 47 institucijos. NTAKD koordinuoja Darbotvarkės įgyvendinimą ir vykdo stebėseną. NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė Komisijos nariams pristatydama planą, priminė, kad Nacionalinė darbotvarkės strateginis tikslas: sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Apžvelgiant Darbotvarkės 2024-2026 metų plano 2024 m. rezultatus, Komisijai pristatyta, kad iš 42 suplanuotų priemonių, 9 yra įgyvendintos, 13 pradėtos vykdyti. Ankstyvosios intervencijos programas baigė 1 146 jaunuoliai, 15 savivaldybių pradėjo teikti išplėstines metimo rūkyti pagalbos paslaugas, 110 nuteistųjų dalyvavo ilgalaikės reabilitacijos programose, 88 proc. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) priežiūroje esančių priklausomų asmenų gavo kompleksines paslaugas, 100 procentu reikalavimų neatitinkančių tabako gaminių pašalinta iš ES registravimo portalo EU-CEG. Išskirti šeši pagrindiniai tikslai, kuriuos tikimasi įgyvendinti iki 2026 m. 1 TIKSLAS: Prevencija ir paklausos mažinimas  12 savivaldybių įgyvendins integruotos prevencijos modelį  3 300 jaunuolių baigs ankstyvosios intervencijos programas  20 savivaldybių taikys saugaus naktinio gyvenimo modelį  40 savivaldybių veiks koordinavimo struktūros  Parengtos rekomendacijos dėl nepilnamečių narkotikų vartojimo prevencijos  5 proc. mokyklų įdiegs tikslines prevencines programas  166 vaikai dalyvaus šeimos terapijos programose 2 TIKSLAS: Gydymas, reabilitacija ir reintegracija  Patvirtinti nauji priklausomybių gydymo standartai  Įsteigti 5 nauji reabilitacijos skyriai regionuose  Suteikta 8 160 nemokamų konsultacijų metimo rūkyti linijoje  10 000 asmenų gaus paslaugas psichikos sveikatos centruose  45 proc. reabilitaciją baigusių pradės mokytis ar dirbti  130 nuteistųjų dalyvaus ilgalaikėse reabilitacijos programose  85 proc. priklausomų asmenų LPT gaus kompleksines paslaugas 3 TIKSLAS: Pasiūlos mažinimas  5 proc. sumažės teisės aktų pažeidimų dėl socialinio dialogo su verslu  Įtvirtintas tabako pakaitalų teisinis reguliavimas  30 proc. patikrinimų bus skirti didelės rizikos subjektams  15 proc. padidės identifikuotų el. cigarečių be kvapiųjų medžiagų dalis  100 proc. neatitinkančių gaminių pašalinti iš ES portalo EU-CEG  Nelegali tabako rinka sumažės nuo 19,2 proc. iki 14 proc. 4 TIKSLAS: Nusikalstamumo prevencija  77 proc. nusikaltimų dėl narkotikų platinimo bus ištirta  Patikrinta 18 proc. subjektų, vykdančių teisėtą veiklą su narkotikais  92 proc. naujų medžiagų bus pritaikytos rinkos ribojimo priemonės 5 TIKSLAS: Neteisėtos prekybos kontrolė  Įvykdyti 397 sulaikymai, 5 proc. padidėjimas siuntų kontrolėje  Visi nauji muitinės pareigūnai bus apmokyti  Visa ES išorės siena bus stebima moderniomis technologijomis  Inicijuoti 3 bendradarbiavimo susitarimai su siuntų tarnybomis 6 TIKSLAS: Žalos mažinimas ir baudžiamosios politikos humanizavimas  78 proc. vartotojų gaus paslaugas žemo slenksčio kabinetuose  30 proc. opioidų vartotojų gaus pakaitinio gydymo paslaugas  95 proc. savivaldybių bus atliktas ESPAD tyrimas mokyklose  1 100 asmenų bus paskirta nauja baudžiamojo poveikio priemonė (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose)  Atlikta sisteminė narkotinių medžiagų masės reglamentavimo peržiūra )

2025 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų aptarimas
(Išklausyta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta informacija. Komiteto nariai diskusijos metu išskyrė šiuos aspektus: • Egzaminų užduotys. Pabrėžta, kad būtina peržiūrėti egzaminų užduočių struktūrą, kad jose būtų tinkamas lengvesnių, vidutinių ir sunkesnių užduočių santykis. Egzaminų paskirtis ne sukirsti, o nustatyti mokinių žinių lygį. • Atranka į gimnazijas. Siūloma svarstyti, kad būtų vykdoma atranka po pagrindinio išsilavinimo į gimnazijas. Šia atranka reikalinga, kad į gimnazijas patektų mokiniai, kurie yra pasirengę ir motyvuoti siekti aukštojo mokslo. • Priėmimas su seno pavyzdžio atestatais. Iškeltas klausimas dėl asmenų, baigusių mokyklą prieš kelis dešimtmečius. Siūloma svarstyti galimybę jiems rengti stojamuosius egzaminus ar testus, siekiant įsitikinti jų pasirengimu studijuoti. • Priėmimo sistema. Diskusijoje akcentuota, kad priėmimo sistema su įvairiais koeficientais ir skaičiavimais tapo labai sudėtinga. Siūloma, kad ją reikėtų paprastinti. • Antra konkursinė eilė. Pažymėta, kad dabar esantys antrosios eilės stojimo kriterijai nevisai atliepia socialinės dimensijos poreikius. Pažymėta, kad turėtų būti peržiūrėti ir išplėsti šie kriterijai. )

Rytinių pasienio regionų paktas: Lietuvos strateginiai interesai ir regioninės plėtros galimybės 2028 – 2034 m. perspektyvoje
(NUTARTA: 1. Komitetas remia Europos Komisijos iniciatyvą ir siūlo konkrečius politinius sprendimus, kad Paktas taptų veiksminga Europos Sąjungos (ES) politikos priemone. 2. Komitetas pritaria parengtiems pasiūlymams ir posėdžio metu pateiktiems papildymams. )

Dėl planuojamų institucinių pokyčių sporto politikos įgyvendinime
(Išklausyta informacija (bus stebimas įgyvendinimas))

(Išklausyta Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaita. Pristatymo metu akcentuoti trūkumai švietimo sistemoje:◦ Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta 11–12 klasių mokiniams, yra vertinama gerai, tačiau ją renkasi mažiau nei 1 % mokinių.◦ Pilietiškumo kompetencijos ugdymas yra prioritetinė pedagogų kvalifikacijos kėlimo sritis, tačiau 2023 m. mokymuose dalyvavo tik 19 % pedagogų.◦ Profesinio mokymo programose pilietiškumo ugdymas labiau orientuotas į bendravimą, bet trūksta patriotiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aspektų. ◦ Aukštosiose mokyklose, dėl jų autonomijos, pilietiškumo ugdymas nėra sistemiškai numatytas.• Nepakankamas bendradarbiavimas ir mokymų apimtis: Iš 16 vertintų savivaldybių tik dvi turėjo konkrečius planus, kaip pasitelktų nevyriausybines organizacijas (NVO) krizės atveju. Pilietinio pasipriešinimo mokymai apima tik apie pusę Lietuvos savivaldybių ir nėra pritaikyti asmenims su negalia. Posėdžio metu buvo paminėta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė priemonių planą ir sieks gerinti situaciją per „minkštąsias veiklas“. Planuojama kartu su Krašto apsaugos ministerija mokyklose organizuoti daugiau veiklų, kaip Šaulių sąjungos ambasadorių tinklo plėtrą, kariuomenės dienas, kad paskatintų mokinius rinktis nacionalinio saugumo programą. Taip pat ketinama plėsti mokytojų mokymus ir atnaujinti profesinio mokymo programas, įtraukiant daugiau pilietiškumo aspektų.​

)

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais” projektas XVP-586
(Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai.)

2025 m. birželio 6 d. išankstinio tyrimo ataskaita Nr. ITE-1 ,,Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“
(​Išklausyta informacija.)

Būsto paskolų kreditavimo ir refinansavimo tendencijos
(1.Išanalizuoti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su notarų dalyvavimu būsto paskolų refinansavimo procese, įskaitant notarinės formos reikalavimus hipotekos sandoriams; 2.Įvertinti galimas rizikas, su kuriomis gali susidurti vartotojai ir kredito davėjai panaikinus ar pakeitus notarų dalyvavimą šiame procese; 3.Įvertinti tarptautinę praktiką dėl paskolų refinansavimo procedūrų ir notarinės formos taikymo; 4.Pateikti siūlymus dėl galimų Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą ir teisinį saugumą. Bendrą institucinę poziciją Seimo Biudžeto ir finansų komitetui prašome pateikti iki š. m. rugsėjo 10 d.)

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – regionų konkurencingumo katalizatorius: Klaipėdos LEZ pavyzdys
(Komitetas nutarė tęsti parlamentinę kontrolę 2025 m. Seimo III (rudens) sesijoje)

Komiteto išvada dėl „Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XVP-89
(Atsižvelgiant į tai, kad priėmus 2025 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2025/794, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760, kiek tai susiję su datomis, nuo kurių valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo, Seimui yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 41 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-503, kuriuo pagal šios direktyvos nuostatas tvarumo atskaitomybės prievolės įsigaliojimo terminas atidedamas 2 metams Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 41 straipsnio 12 ir 13 dalyse nurodytoms įmonėms, siūlyti Lietuvos Respublikos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-89 atmesti.)

Dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo kanaluose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos, nekomercinės reklamos priklausomybių prevencijos tema
(Komisija išklausė informaciją dėl galimybės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose (televizija, radijas, portalas) bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse gauti socialinėms kampanijoms neatlygintinai skiriamą reklamos kiekį, dėl prioritetų kampanijoms, dėl skleidžiamos socialinės, šviečiamosios informacijos, nekomercinės reklamos priklausomybių prevencijos tema paveikumo, atititikimo prevencinių programų turiniui, lėšų šaltinių socialinėms informacinėms kampanijoms.)

Dėl kolegijų binarinėje aukštojo mokslo sistemoje
(Diskusijoje dėl binarinės aukštojo mokslo sistemos ir kolegijų vaidmens buvo pažymėta, kad tarptautinis ekspertinis vertinimas nulems kolegijų teisę vykdyti tam tikro lygio studijas. Akcentuota, kad Mokslo ir studijų įstatymas neapibrėžia, kas nutiks, jei mažai kolegijų atitiks kriterijus, arba jei kolegijos pasiekusios trejetą, galės vadintis taikomųjų mokslų universitetais. Jau dabar valstybė turi nuspręsti, kokio aukštųjų mokyklų tinklo nori, todėl komiteto nariai nusprendė, kad šiuo klausimo tęs diskusijas ir kituose posėdžiuose. )

Dėl kolegijų indėlio į mokslą ir inovacijas
(Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė kolegijoms taikomo formaliojo ir ekspertinio vertinimo esamą situaciją. Buvo akcentuota, kad ekspertinis vertinimas kolegijoms bus atliekamas pirmą kartą 2028 metais pagal tris kriterijus: kokybė, ekonominis ir socialinis poveikis, bei taikomųjų mokslinių tyrimų perspektyvumas. Pažymėjo, kad šiuo metu yra vykdomas bandomasis ekspertinis vertinimas, kurio rezultatai bus gauti šių metų rudenį, viliamasi, kad jie suteiks kolegijoms galimybę pasiruošti būsimam vertinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė akcentavo, kad kolegijos padeda užtikrinti inovacijų sklaidą regionuose ir dirba su smulkiomis įmonėmis bei savivaldybėmis. Kolegijos ruošia vidutinės grandies profesionalus, diegiančius inovacijas, ir turi patirties bei infrastruktūros, galinčios prisidėti prie eksperimentinės plėtros. Baigiant diskusiją, buvo nuspręsta, kad prie šio klausimo bus grįžta rudens sesijoje kai bus bandomojo ekspertinio vertinimo rezultatai )