Bankų paslaugų įkainiai Lietuvoje ir jų palyginimas su įkainiais kitose šalyse.
(Išklausyta informacija)

Kokios pagalbos iš Valstybės investicijų valdymo agentūros gali tikėtis Lietuvos verslas.
(Išklausyta informacija)

Dėl kelių transporto vairuotojų darbo sąlygų
(• Siekiant nuosekliai didinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestį, kreiptis į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą siūlant tęsti derybas; taip pat svarstyti galimybę tikslinti Darbo kodekso 139 straipsnį, įtvirtinant nuostatą dėl darbuotojų atlyginimo, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą. • Siekiant užtikrinti didesnes vairuotojų socialines garantijas, kreiptis į Vyriausybę su siūlymu įvertinti (atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį) tam tikros dienpinigių, mokamų vairuotojams, sumos apmokestinimo mechanizmą. Taip pat siekiant išvengti galimybės manipuliuoti išmokamų dienpinigių suma, siūlome įvertinti būtinybę tikslinti Vyriausybės nutarimo nuostatą, kad kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, numatant konkrečius darbuotojui mokamų dienpinigių dydžius intervale nuo 50 iki 100 procentų. • Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojui aiškiai suprasti savo teises ir pareigas, nustatomas darbo sutartyje, siūlyti Vyriausybei įvertinti galimybę įtvirtinti pareigą darbdaviams darbo sutartis su darbuotojais iš kitų šalių pasirašyti ne tik lietuvių, bet ir kita, jiems suprantama kalba (arba užtikrinti darbo sutarties vertimą). • Siūlyti Finansų ministerijai išanalizuoti transporto įmonių sumokamus mokesčius – pelno, gyventojų pajamų, iškeliamo verslo ir kitus, įvertinant sektoriaus teikiamą pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai ir gyventojams – ir šią analizę pateikti Komitetui. Taip pat pateikti Komitetui (iki 2021 m. balandžio 1 d.) apibendrintą informaciją apie krovininio kelių transporto veiklą vykdančių įmonių komandiruojamiems darbuotojams (šalies ir užsienio piliečiams) išmokamus dienpinigius ir atlyginimus, sumokamą gyventojų pajamų mokestį už 2020 m. bei informaciją apie darbuotojų dirbančių sektoriuje dinamiką pagal pilietybę. • Siekiant išvengti pažeidimų darbo ir poilsio laiko nustatyme kelių transporto įmonėse (nemokamų atostogų suteikimas, nemokamas laisvas laikas, darbas poilsio ir švenčių dienomis), siūlyti Vyriausybei įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir esant poreikiui jį tobulinti. • Siekiant stiprinti šio sektoriaus kontrolės bei pažeidimų prevencijos mechanizmus, siūlyti skirti papildomų valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomiems darbuotojų etatams steigti Valstybinėje darbo inspekcijoje bei įvertinti galimybę didinti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonėse nustatomus pažeidimus. • Siekiant užtikrinti sisteminį sektoriaus problemų sprendimą ir sektoriaus vystymą, siūlyti Vyriausybės lygmenyje įdiegti tarpinstitucinį stebėsenos, kontrolės ir sprendimų priėmimo mechanizmą. )

Dėl Elektros energetikos įstatymo nuostatų, pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, įgyvendinimo
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas elektros energijos rinkos liberalizacijos proceso svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 1.1. Įvertinti poreikį patikslinti teisinį reglamentavimą, nustatantį ilgesnį garantinio tiekimo paslaugos laikotarpį vartotojams, savalaikiai nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. 1.2. Patikslinti Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir (ar) kitus teisės aktus pagal kompetenciją, nustatant sąskaitų turinio detalizavimą. 1.3. Patikslinti teisės aktų nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nustatant papildomus saugiklius. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją patikslinti teisės aktų nuostatas dėl atsiskaitymo už daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. 3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sukurti ir įdiegti patikimą nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų (planų) palyginimo priemonę, kuri sudarytų sąlygas vartotojams nemokamai ir objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus, skatintų tiekėjų konkurenciją ir pasiūlymų įvairovę. )

Dėl pasirengimo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl trumposios pakopos studijų (ISCED 5)
(NUTARTA. Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, reglamentuojančios trumposios pakopos studijas (ISCED 5) buvo priimtos 2018 m. lapkričio 20 d., o jų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai turėjo būti priimti iki 2018 m. gruodžio 31 d., kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją: 1. prašant pateikti informaciją, kurie trumposios pakopos studijų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai jau yra priimti, kurių teisės aktų projektai yra parengti ir greitu metu bus priimti, kuriuos teisės aktus dar planuojama parengti, nurodant planuojamų priimti teisės aktų priėmimo etapus ir terminus, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad trumposios pakopos studijų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai būtų priimti kaip įmanoma greičiau; 2. prašant įvertinti poreikį Lietuvos kvalifikacijos sandaroje išskirti 5.1 ir 5.2 lygius.)

Dėl korupcijos rizikų institucijoms priimant sprendimus, susijusius su planuojama/vykdoma statybų veikla saugomose teritorijose
(Siūlyti Vyriausybei įvertinti institucijų, prižiūrinčių statybų projektų derinimą ir statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimą, konsolidavimo tikslingumą, stiprinti šių institucijų kompetencijas, nes šiuo metu saugomų teritorijų priežiūros srityje dirbančių 33 įstaigų veikla neužtikrina efektyvios viešojo intereso apsaugos, netenkina visuomenės lūkesčių.)

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir padarinių likvidavimo problemų
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas nepertraukiamo elektros energijos tiekimo svarbą Lietuvos ūkiui ir gyventojams ir siekdamas užtikrinti elektros energijos tinklo darbo stabilumą, nusprendė: 1. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę elektros oro linijų pakeitimo elektros kabelių požeminėmis linijomis projektus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 2.1. Patikslinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti elektros skirstomiesiems tinklams pavojų keliančių medžių sampratą ir numatyti jų šalinimo tvarką elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonose. 2.2. Bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir su už civilinę saugą atsakingomis institucijomis, išnagrinėti esamas avarijų likvidavimo procedūras, šalinant elektros linijų gedimus stichinių reiškinių metu, ir parengti tarpinstitucinius sprendimus, įgalinančius greičiau atkurti elektros energijos tiekimą. 3. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti teisinį reglamentavimą numatant, kad elektros tinklams pavojų keliantys medžiai, kurie auga miške, elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami gali kliudyti ir pažeisti elektros tinklus, būtų kertami be leidimo kirsti mišką, apie tai prieš medžių kirtimą informavus Valstybinę miškų tarnybą. 4. Pasiūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane numatyti veiksmingas kompleksines priemones, skirtas elektros persiuntimo patikimumui užtikrinti, vykdant elektros oro linijų pakeitimą elektros kabelių požeminėmis linijomis, elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimą (šalinimą) elektros tinklų apsaugos zonoje ar už jos ribų bei kitas priemones, teikiant prioritetą dažniausiai atsijungiančioms ir (ar) daugiausia klientų turinčioms elektros skirstymo linijoms. )

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų
(Vasario 17 d. posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė Lošimų priežiūros tarnybos veiklos aktualijas, pateikė statistinius duomenis ir įvardino pagrindines veiklos sritis. Likusi posėdžio dalis buvo skirta azartinių lošimų prevencinės veiklos aktualijoms, leidinio „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“ pristatymui, diskusijoms ir Komisijos narių klausimams pranešėjams. Komisijos posėdyje, taip pat, dalyvavo azartinių lošimų ir loterijų organizatorių atstovai. Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Oleg Mackevič, Komisijai pristatė pagrindinius LPT vykdomos prevencinės veiklos aspektus. Pasidžiaugė, 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtintu Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planu ir jame numatytomis plano įgyvendinimo priemonėmis. Išvardijo pagalbos galimybes probleminiams lošėjams, apžvelgė esamą situacija, apimančią 2004–2020 metus ir LPT vykdomą prevencinę veiklą: • Savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimą. Vidutiniškai gaunama: 13 prašymų per parą, 89 prašymai per savaitę, 381 prašymai per mėnesį. Per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079). Didžiąją dalį (30 proc.) prašymų teikėjų sudaro 31-40 m. amžiaus vyrai. Naujausiais duomenimis, tokių prašymų iki 2020 m. vasario 11 d. pateikta 18 076. • Psichologinę pagalbą ir konsultacijas (telefonu, raštu, internetu, gyvai, Artimųjų savitarpio paramos grupėse). 2020 m. tokių konsultacijų atlikta 1 959, apie 658 val. (2019 – 1 778 konsultacijų, apie 429 val.). 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos. • Socialinę reklamą (vaizdo klipai, garso klipai, prevenciniai plakatai). • Paskaitų ir pranešimų skaitymą (kariuomenės daliniuose, universitetuose, kolegijose, gimnazijose, Jaunimo linijoje, Minesotos programoje, konferencijose). Posėdyje prof. dr. Gediminas Navaitis pristatė naują, 2021 m. pasirodžiusį leidinį „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“. Komisijai pateikta informacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių nebesirinko žaisti loterijų, nes rečiau lankėsi prekybos centruose, ir tik 1,1 proc. dažniau žaidė loterijose. G. Navaitis pažymėjo, kad nei Lietuvoje, nei užsienyje atlikti tyrimai nerodo, kad dalyvavimas loterijose yra priklausomybė nuo loterijų, tai daugiau yra masinis laisvalaikio leidimo būdas. Lietuvoje per 2019 m. buvo parduota 116 160 592 loterijų bilietai už 113 890 906 eurų sumą. Tais metais laimėtojams išmokėta 64 031 429 eurų. Per 2019 m. į valstybės biudžetą didžiųjų loterijų organizatoriai sumokėjo 5 631 916 eurų mokesčių ir skyrė labdarai arba paramai 9 111 280 eurų. 2018 m. atlikto reprezentuojančio Lietuvos gyventojus tyrimo duomenimis, tik labai maža dalis (0, 2 proc.) lošusių azartinius lošimus kartais lošimams išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. 2020 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 6, 2 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 6,1 euro. Pranešėjo manymu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys geriausiai atskleidžia priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymą: nuo 2015 m. tik 60–70 žmonių buvo išleisti pinigai gydymui nuo priklausomybės, t. y. 40–50 tūkst. eurų per metus. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ligų klasifikaciją, priklausomybė nuo azartinių lošimų yra apibrėžiama kaip itin reta liga. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 2020 m. dėl priklausomybės nuo lošimų gydėsi 49 asmenys. Komisijos posėdyje pranešimus skaitę institucijų, akademinės visuomenės, reabilitacijos įstaigos atstovai paskatino jų ir Komisijos narių aktyvias diskusijas dėl esamos padėties: trūksta mokslinių tyrimų, kurie galėtų leisti sužinoti, ar lošimų grėsmė yra tikrai auganti, ar kinta tik jų formos, ar vaikai iš tiesų vis labiau linkę lošti, ar tai tik nepagrįstas nerimas matant vis didesnę kompiuterių ir technologijų, interneto vaidmenį mūsų gyvenime. Rūpestį kelia ir spragos teikiant konsultacijas su lošimų keliamais sunkumais susiduriantiems žmonėms, trūksta prieinamų psichologų paslaugų, informacijos apie nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centruose, reikia tobulinti psichologų pasirengimą konsultuoti priklausomus žmones. Vis dar neveikia efektyvi prevencija, susitelkta į paskaitas, nors informacijos teikimas yra pripažinta neveiksminga prevencijos priemone, turi būti skubiai persiorientuojama į mokslu pagrįstą prevenciją, nukreiptą į vaiko asmenybės ugdymą. Komisija planuoja atskiro posėdžio metu svarstyti klausimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisai, savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Minėto įstatymo pataisa įpareigoja visus be išimties Lietuvoje registruotus ir savo veiklą vykdančius lošimų organizatorius neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į minėtą registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė. )

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano pristatymas
(Komiteto posėdžio ŠMSM pristatė LRV programos priemonių įgyvendinimo planą, atsakė į ŠMK narių klausimus. ŠMK nariai pateikė savo pasūlymus.)

Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų veiklos skaidrumo ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų sistemos pertvarkos
(1. Komisija konstatuoja, kad yra būtina greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarka, pritaria šios sistemos centralizavimui ir rekomenduoja Vyriausybei operatyviai parengti centralizavimo planą. Komisija tikisi, kad Seimo pavasario sesijoje bus pateikiami atnaujinti GMP sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktų projektai. 2. Komisija konstatuoja, kad per paskutinius 10 m. buvo suplanuota, bet neįgyvendintas Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo įgyvendinimo 2018-2020 metų veiksmų planas, pagal kurį visos pagalbos tarnybos nuo 2021 m. sausio 1 d. turėjo būti sujungtos į bendrą BPC informacinę sistemą, todėl Vyriausybei rekomenduoja imtis operatyvių priemonių pagalbos tarnybų sąrangos 112 linijos plėtros įgyvendinimui. Komisija prašys informuoti apie parengtas priemones ir numatytus jų įgyvendinimo terminus. )

Dėl žmonių, turinčių skirtingą galią, teisių padėties
(Sausio 11 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmonių su negalia komisijos prie LGKT atstovas, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.)

Dėl NTAKD parengtų rekomendacijų savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo
( Vasario 10 d. posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas Komisijai pristatė Departamento parengtas rekomendacijas savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo. Siekiant puoselėti gyventojų sveikatą, socialinę gerovę, svarbus yra psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo užtikrinimas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Savivaldybės gali prisidėti prie subalansuotos psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo politikos įgyvendinimo. Pranešėjas informavo, kad Departamentas 2020 m. atlikęs savivaldybių NKK apklausą apie jų vykdytą veiklą 2019 m. bei mokymų poreikį specialistams, parengė ir išplatino rekomendacijas savivaldybėms dėl NKK veiklos stiprinimo „Rekomendacijos savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklos stiprinimui“. Taip pat, Departamentas 2020 m. organizavo mokymus, kuriuose 135 NKK nariai patobulino kompetencijas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. Parengtos rekomendacijos savivaldybėms apima šiuos pagrindinius siūlymus: • Savivaldybėse steigti NKK (2019 m. NKK buvo įsteigtos ir veiklą vykdė tik 34 savivaldybėse); • pasirengti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos programas; • atlikti vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėjimą ir vertinti vykdomos veiklos rezultatus; • vadovautis patikima statistika, kuri leistų planuoti ir matuoti vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos kokybę, užtikrinti duomenų palyginamumą; • viešinti NKK veiklą, išryškinant gerąją darbo patirtį, dalintis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybių NKK; • stiprinti bendradarbiavimą su valstybės bei savivaldybės institucijomis, įstaigomis sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų kontrole ir vartojimo prevencija; • intensyviau bendradarbiauti ir gerinti komunikaciją tarp savivaldybėse įkurtų tarybos komitetų, komisijų bei sukurtų darbo grupių Šiuo metu rengiamame naujame strateginiame dokumente – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų, yra planuojama savivaldybių narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos komisijų veiklos stiprinimą numatyti kaip atskirą įgyvendinimo kryptį. Komisijos nariai, dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, aktyviai diskutavo dėl NKK tobulinimo galimybių, pasidžiaugė, kad šios rekomendacijos prisidės prie NKK darbo gerinimo, esant narių kaitumui, buvo svarstoma, ar nevertėtų pagalvoti ir apie NKK veiklos išplėtimo galimybę, neapsibrėžiant tik psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos kontrole. )

Dėl Komisijai adresuotų kreipimusi dėl socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimo į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą (Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija, Klaipėdos rajono švietimo centras, Lietuvos mokyklų vadovų as
(Priklausomybių prevencijos komisija 2021 m. vasario 10 d. posėdyje išnagrinėjo Komisijai adresuotus Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos, Klaipėdos rajono švietimo centro, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus, VšĮ „Vaiko labui“, Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos kreipimusis. Komisija pritaria socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimui į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Komisija rekomenduoja Vyriausybės kanceliarijai, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimą, derinimo ir viešo aptarimo stadijose, aktyviai diskutuoti su suinteresuotomis institucijomis, atsižvelgti į poreikį tobulinti planą ir užtikrinti socialinio ir emocinio ugdymo horizontalią integraciją į švietimo turinį. )