Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų veiklos ataskaitos klausymai
(Parlamentinė kontrolė VDAI-2021 2021-04-14 d. posėdyje Komitetas išklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2020 m. veikos ataskaitą. VDAI direktorius Raimondas Andrijauskas pažymėjo, kad 2020 m. prasidėjusi ir iki metų pabaigos užsitęsusi pandemija kėlė daug naujų asmens duomenų tvarkymo iššūkių. Inspekcijai reikėjo padėti ir patarti tiek valstybės institucijoms, tiek privataus sektoriaus atstovams, kaip organizuoti savo veiklą nuotolinėmis ryšio priemonėmis siekiant išlaikyti aukštus asmens duomenų ir privatumo apsaugos standartus. 2020 m. vyravusi neįprasta padėtis ne tik nesumažino, bet ir išplėtė Inspekcijos veiklos apimtis. Inspekcijos direktorius pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, priskiriamų prie modernių teisių, ypač aktuali skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos suteikia neribotas galimybes tvarkyti asmens duomenis dideliais kiekiais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Taip pat buvo pažymėta, kad visuomenės švietimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant tinkamai apsaugoti žmogaus teises. 2020 metais Inspekcija aktyviai vykdė asmenų ir organizacijų konsultavimą BDAR taikymo ir teisių į duomenų apsaugą klausimais. 2020 m. Inspekcija suteikė 5 494 konsultacijas (71 konsultacija duomenų apsaugos pareigūnams, 2 206 – žmonėms, 3 206 – įmonėms ir valstybinėms institucijoms). Daugiausia klausimų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo – 877, dėl BDAR, ADTAĮ taikymo ir VDAI kompetencijos – 851 bei dėl vaizdo stebėjimo – 648. Inspekcijos direktorius pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų konsultacijų poreikis yra ženkliai išaugęs, tačiau atskiro konsultacijų skyriaus inspekcija neturi, todėl didelis krūvis tenka Inspekcijos specialistams. Didžiausi iššūkiai Inspekcijai – vis sudėtingėjančios technologijos ir specialių žinių trūkumas, siekiant kokybiškai įgyvendinti visas pavestas funkcijas. Komiteto narys Andrius Navickas pasidalino patirtimi, kad rinkimų metu kandidatams sunku pasiekti rinkėjus, pakviesti juos diskusijai. Direktorius pabrėžė, kad siekiant kontaktuoti su rinkėjais, užmezgant ryšius būtina turėti jų sutikimą. Jeigu pats asmuo kontaktuoja su kandidatais, tai jis atskleidžia ir pasidalina savo kontaktiniais duomenimis, tuomet kandidatas turi teisėtą interesą su tuo asmeniu kontaktuoti ir bendrauti. Komiteto narys Dainius Kepenis teiravosi dėl galimybės sveikatos biurams stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos būklę. Inspekcijos direktorius akcentavo, kad asmens duomenys, susiję su sveikata, yra laikomi ypatingais asmens duomenimis, kurių naudojimui reikalingas aiškus duomenų subjekto sutikimas. Tačiau šiuo atveju, vien tik sutikimo nepakanka. Svarbu, kad teisės aktais būtų numatyta konkreti institucijai paskirta funkcija rinkti ir tvarkyti šiuos duomenis. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai privačiais duomenimis gyventojai laiko asmens kodą (89 proc.), pirštų antspaudus (89 proc.) bei sveikatos duomenis (78 proc.). Direktorius atkreipė dėmesį, kad asmens kodas nepriklauso specialiai kategorijai duomenų, todėl jam ypatingesnė apsauga nėra taikoma išskyrus tai, kad teisės aktuose nurodyta, kad jį draudžiama skelbti viešai. Pastebėtina, kad būtent šis asmens duomuo yra dažniausiai naudojamas (pvz. pasirašant elektroniniu parašu dokumentus), todėl dažnu atveju nesusimąstoma prieš viešinant tokį dokumentą. Pažymėtina, kad įmonės vis dažniau siekia naudoti ir rinkti biometrinius duomenis (piršto antspaudą, akies rainelę). Norint rinkti tokius duomenis įmonės turi iš anksto konsultuotis su Inspekcija, ar galima tokias technologijas naudoti. Išankstinių konsultacijų teikimo procedūra numato, kad tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, susijusios su biometrinių duomenų rinkimu plačiu mastu, organizacijos turi pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą kartu su išankstinės konsultacijos prašymu. Tuomet inspekcija atlieka analizę ir pateikia savo išvadą ar naudojamos technologijos yra saugios, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės, ar tokios veiklos vykdyti neleidžiama. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sparčiai vystantis technologijoms, duomenų naudojimo poreikis yra labai išaugęs, tačiau svarbu pabrėžti, kad norint asmens duomenis rinkti ir naudoti, pirmiausia turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Š. m. balandžio 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) išklausęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) pristatymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, be kita ko, pažymėjo, kad nuotolinis mokymas trikdo vaikui, ypač paaugliui, būtinus socializacijos procesus ir kelia žalą vaiko fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu daugeliui vaikų kils ne tik psichinės emocinės problemos, bet taip pat bus padaryta žala fizinei sveikatai (pavyzdžiui, viršsvoris, stuburo deformacijomis ir pan.). Komitetas prašo Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę susipažinti su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis bei ieškoti galimybių grąžinti vaikus į kontaktinį švietimo ir ugdymo procesą dar šiais mokslo metais. Komitetas taip pat ragina apsvarstyti galimybę atsisakyti bendrų vardiklių taikymo, grąžinant vaikus į mokyklas bei organizuojant neformalųjį ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos poreikiams. )

Užimtumo tarnybos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos pagalbos priemonės, nukentėjusiems nuo Covid-19
(Išklausyta informacija)

LR sveikatos apsaugos ministerijos išlaidos, skirtos pandemijos suvaldymui
(Išklausyta informacija)

1. Dėl korupcijos rizikos veiksnių valstybinės veterinarinės priežiūros srityje.
(ęsti klausimo parlamentinę kontrolę ir stebėti korupcijos rizikas eliminuojančių priemonių Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įgyvendinimą.)

Dėl priklausomybės ligų gydymo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dinamikos (paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose)
(Komisija Balandžio 14 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdžio metu domėjosi priklausomybės ligų gydymo apmokėjimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose. Planuojama išklausyti Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu darbo grupės rengiamo Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų ir prieinamumo gerinimo plano pristatymo. Posėdyje pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. )

Jaunimo emocinė ir psichinė sveikata: aktualijos ir planai
(Išklausyta informacija)

Dėl fizinio ugdymo švietimo įstaigose ir Sporto įstatymo 12 str. nuostatų įgyvendinimo
(Išklausyta informacija)

„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano rengimas“.
(Išklausyta informacija)

1. Dėl valstybės ar savivaldybės įmonių, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių ar jos dukterinių bendrovių veiklos priežiūros.
(1. perduoti komisijoje surinktą medžiagą pagal kompetenciją svarstyti bei imtis iniciatyvos teisės aktų tobulinimo srityje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui. 2. kreiptis į Vyriausybę prašant įvertinti Vyriausybės atstovų apskrityse įstaigų papildomą žmogiškųjų išteklių poreikį.)