Parlamentinė kontrolė
Paieška


1101.
2022-06-08
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą
1102.
2024-05-08
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1103.
2021-06-23
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
1104.
2021-04-28
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
VLK raštas dėl pirminių ambulatorines ASPP teikiančių įstaigų
SAM raštas
1105.
2022-09-14
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1106.
2022-03-09
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1107.
2024-07-17
Sveikatos reikalų komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universiteto ligoninė
1108.
2022-12-09
Ateities komitetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos politikos strateginė perspektyva
(Gruodžio 9 d. bendrame Seimo Ateities komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Lietuvos sveikatos sistemos strateginę perspektyvą ir sveikatos politikos ateitį. Lietuvos sveikatos rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra geri – mūsų šalies žmonių mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti, yra vieni aukščiausių, o gyvenimo trukmė – viena mažiausių. Sveikatos sistemos raidai didelę įtaką turi technologijų, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, inovacijų pažanga ir besikeičiantis ligų profilis. Ekspertų manymu, ateityje sveikatos priežiūros sektorius vis labiau gręšis į personalizuotą gydymą, prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, pritaikytą kiekvieno žmogaus individualiam poreikiui. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas pacientams gauti efektyviausią gydymą. Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetai tęs sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą komitetų posėdžiuose bei stebės, kaip sveikatos politika atsispindės rengiamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050”.)
(Gruodžio 9 d. bendrame Seimo Ateities komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Lietuvos sveikatos sistemos strateginę perspektyvą ir sveikatos politikos ateitį. Lietuvos sveikatos rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra geri – mūsų šalies žmonių mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti, yra vieni aukščiausių, o gyvenimo trukmė – viena mažiausių. Sveikatos sistemos raidai didelę įtaką turi technologijų, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, inovacijų pažanga ir besikeičiantis ligų profilis. Ekspertų manymu, ateityje sveikatos priežiūros sektorius vis labiau gręšis į personalizuotą gydymą, prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, pritaikytą kiekvieno žmogaus individualiam poreikiui. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas pacientams gauti efektyviausią gydymą. Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetai tęs sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą komitetų posėdžiuose bei stebės, kaip sveikatos politika atsispindės rengiamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050”.)
1109.
2021-10-13
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Komitetas baigė parlamentinę kontrolę.
1110.
2021-09-17
Ateities komitetas
Šalies raidos planavimo projekcijos
Komiteto nariai susipažino su parlamentinių frakcijų kandidatais į atnaujinamą Valstybės pažangos tarybą, šios tarybos sudarymo eiga ir LT2050 strategijos pasirengimo koncepcija.
1111.
2021-04-30
Ateities komitetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Valstybės kontrolė
1112.
2021-02-03
Biudžeto ir finansų komitetas
„Šešėlinė ekonomika: esama padėtis ir ar taikomos priemonės pasiteisina“.
(Išklausyta informacija)
(Išklausyta informacija)
Išklausyta informacija
1113.
2021-02-03
Biudžeto ir finansų komitetas
„Šešėlinė ekonomika: esama padėtis ir ar taikomos priemonės pasiteisina“.
(Išklausyta informacija)
(Išklausyta informacija)
Išklausyta informacija
1114.
2022-01-19
Biudžeto ir finansų komitetas
Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano pristatymas.
(Išklausyta informacija)
(Išklausyta informacija)
1115.
2023-12-13
Švietimo ir mokslo komitetas
ŠMK darbo grupės dėl mokinių savivaldos pasiūlymai
(Komiteto vardu registruoti darbo grupės siūlomą Švietimo įstatymo pakeitimą)
(Komiteto vardu registruoti darbo grupės siūlomą Švietimo įstatymo pakeitimą)
Užregistruotas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3427
1116.
2021-10-13
Švietimo ir mokslo komitetas
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
ŠMSM veiksmų planas dėl pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo pataisas susijusias su įtraukiuoju ugdymu (kurtiesiems ir neprigirdintiems pritaikytos ugdymo programos, ministerijos darbo grupės rezultatai, Švietimo pagalbos planas, lėšos infrastruktūra
(Išklausyta informacija.)
(Išklausyta informacija.)
1117.
2023-01-11
Europos reikalų komitetas
Švedijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2023 m. sausio–birželio mėnesiais prioritetų pristatymas
Išklausyta informacija apie Švedijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2023 m. sausio–birželio mėnesiais prioritetus.
1118.
2023-03-31
Jūrinių reikalų komisija
Šventosios jūrų uosto atstatymo darbų apžiūra (krantinių, administracinio pastato, sandėlio ir kitos infrastruktūros statybos rezultatai)
1119.
2021-01-27
Ekonomikos ir inovacijų komitetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo klausimai
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)
1120.
2024-05-15
Švietimo ir mokslo komitetas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Švietimo centrai: misija, vaidmuo savivaldybėse, plėtojant įtraukųjį ugdymą
Išklausyta informacija.



Numatomos transliacijos









