Dėl švietimo ir mokslo sektoriuje dirbančių asmenų skolinimosi galimybių
(Kreiptis į Lietuvos banką su prašymu peržiūrėti Atsakingo skolinimosi nuostatus ir įvertinti poreikį juos koreguoti atsižvelgiant į tai, kad švietimo ir mokslo sektoriuje dirbantys asmenys turi aukštą kvalifikaciją ir paklausią profesiją ir tai, kad terminuotos darbo sutartys ar kadencijos tam tikroms pareigoms yra nustatomos teisės aktais.)

Dėl švietimo įstaigų tinklo plėtros Vilniaus miesto savivaldybėje
(Atsižvelgiant į tai, kad: • Vilniaus miesto savivaldybėje per pastaruosius ketverius metus vaikų skaičius nuolat auga, • jau dabar trūksta vietų švietimo įstaigose, • išaugo į Vilnių atvykstančių užsieniečių ir grįžtančių lietuvių skaičius, • 2021-2027 m. Vilniaus regionui bus skiriama ženkliai mažiau ES fondų lėšų, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vadovaujantis nacionaline švietimo plėtros programa, skirti lėšų Vilniaus regiono savivaldybių planuojamiems įgyvendinti projektams, padėsiantiems užtikrinti švietimo įstaigų prieinamumą visiems regiono vaikams. )

Dėl švietimo įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų teisinio pagrindo
(Sudaryti ŠMK darbo grupę galimiems teisės akto projektams parengti.)

Dėl Švietimo įstatymo 25 straipsnio, susijusio su lituanistinio švietimo užsienyje plėtra, įgyvendinimo
(Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-796 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, taip pat į XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos 46.6 punktą, kuriame numatyta, kad bus skatinamas naujų neformaliojo ugdymo lituanistinių švietimo mokyklų steigimas ir stiprinimas įvairiose pasaulio šalyse, nutarta: - Siūlyti Finansų ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Vyriausybei, rengiant ir svarstant 2023 m. valstybės biudžeto projektą, atsižvelgti į Įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir numatyti tam reikalingas lėšas; - Siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai atsižvelgti į lituanistinių švietimo įstaigų keliamą poreikį bei pateiktus pasiūlymus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl daugialygių kalbos testų organizavimo ir atskirų testų skirtingoms amžiaus grupėms parengimo (ne tik 14-17 m., bet ir 10-13 m. mokyklinio amžiaus asmenims). )

Dėl švietimo pagalbai skirto finansavimo paskirstymo savivaldybėse ir savivaldybių pasirengimo įtraukaus ugdymo įgyvendinimui
(Išklausyta informacija.)

Dėl švietimo pagalbos užtikrinimo iššūkių
(Prašyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti komitetui pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo planą su lėšų ir specialistų poreikiu pagal metus. )

Dėl tarptautinės narkotikų politikos
(Vasario 24 d. posėdyje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, supažindimo Komisijos narius su narkotikų politika tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje. Svarbiausiu įvykiu galima laikyti Lietuvos išreikštą ketinimą kandidatuoti į Narkotinių medžiagų komisijos nares 2022-2025 m. kadencijai. Artimiausi rinkimai vyks 2021 m. balandžio 21 d., kuomet Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC) rinks šalis į tris laisvas Rytų Europos šalių grupės vietas. Šiai dienai, norą išreiškusios yra Lietuva ir Rusija. NTAKD vykdo Lietuvos kandidatavimo kampaniją, yra parengęs šiai kampanijai skirtą informacinę medžiagą (brošiūrą ir reklaminį kampanijos vaizdo klipą), kuri bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija turėtų būti išplatinta ECOSOC valstybėms narėms, taip pat, informaciją apie kandidatavimą, skirtą interneto svetainės skilčiai (http://ntakd.lrv.lt/en/events-1/lithuania-candidate-to-the-commission-on-narcotic-drugs). Tikimasi, kad bus patikėta Lietuvos kaip gerosios narkotikų politikos praktikos įgyvendintoja ir tapsime ta šalimi, kuri taip pat, galės balsuoti už tarptautinius sprendimus dėl narkotikų politikos. Departamentas pristatė, kokiose organizacijose atstovauja Lietuvą tarptautinėje erdvėje: ES Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės (angl. Horizontal working party on drugs, HDG) narys, Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijoje ( angl. The Commission on Narcotic Drugs, CND), yra Europos Tarybos Pompidou grupės narys. Posėdžio metu, NTAKD atstovai, pristatydami narkotikų politiką tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje, kalbėjo apie tarptautinę narkotikų kontrolės sistemą, pagrįstą trimis tarptautinėmis narkotikų kontrolės konvencijomis, kurių pagrindinis deklaruojamas tikslas yra apsaugoti žmogaus sveikatą ir gerovę, taip pat, supažindino su svarbiausiais politiniais šios srities dokumentais. Apžvelgė pagrindines Europos Sąjungos narkotikų politikos kryptis: ES Taryba po aktyvių ir rezultatyvių diskusijų, 2020 m. gruodžio 18 d. patvirtino ES narkotikų strategiją 2021-2025 m., kurioje pateikiama visa apimanti 2021–2025 m. Europos Sąjungos narkotikų politikai skirta politinė sistema ir prioritetai. Strategijos tikslai yra siejami su visuomenės ir asmenų gerove, visuomenės sveikatos apsauga ir propagavimu, aukšto plačiosios visuomenės saugumo ir gerovės lygio užtikrinimu ir sveikatos raštingumo didinimu. Pranešėja Gražina Belian pažymėjo, kad 14 šalių jau yra įgyvendinamos nacionalinės narkotikų politikos strategijos, kurias vykdant sprendžiami ne tik su neteisėtais narkotikais susiję klausimai, bet ir įvairialypės priklausomybės medžiagoms ir priklausomybę sukeliančio elgesio problemos: visuose dokumentuose, taip pat sprendžiama alkoholio problema, dešimtyje – tabako, devyniuose – vaistų, aštuoniuose – kito priklausomybę sukeliančio elgesio, pavyzdžiui, lošimo problemos. Taip pat, buvo apžvelgta situacija, kaip Lietuva atrodo tarptautinės ir Europos Sąjungos politikos kontekste. Pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria buvo raginama formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Kitas svarbus dokumentas – Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa (Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 m.), kuri numato koordinuotą, ilgalaikę, kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis. Posėdžio metu, Komisijos nariams buvo pristatytas video filmukas apie dekriminalizavimo sampratą, kuriame aiškiai išskirtos dekriminalizavimo – depenalizavimo – legalizavimo sąvokos. )

Dėl tarptautinių aukšto meistriškumo sporto renginių organizavimo Lietuvoje
(NUTARTA. Siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai peržiūrėti ir tobulinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarką ir apie priimtus sprendimus informuoti Komisiją.)

Dėl tarptautinių ekonominių ir finansinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo.
(Informacija išklausyta, protokolinių sprendimų nepriimta.)

Dėl tarptautinių sankcijų pritaikymo Rusijai ir su Rusijos administracija siejamais asmenims Lietuvos teritorijoje (uždaras).
(Išklausyta informacija)

Dėl tautinių mažumų švietimo būklės
(Komitetui pristatyta Nacionalinės švietimo agentūros parengta 2021 m. tautinių mažumų švietimo būklės apžvalga ir "Kurk Lietuvai“ projekto metu atliktas tyrimas apie lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimą.)

Dėl teisės aktų, priimamų pagal Cheminių medžiagų saugos strategiją, ir augalų apsaugos teisės aktų suminio poveikio augalininkystei
(Siūlyti Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę Lietuvos pozicijoms, pristatomoms ES darbo grupėse ir komitetuose, dėl Cheminių medžiagų saugos strategijos ir augalų apsaugos produktų teisės aktų, rengti. Užtikrinti, kad Europos Sąjungos institucijose pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija būtų aptarta su mokslo, verslo ir ūkininkų atstovais.)