Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2020 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą.
(Komisija nustatė, kad 2020 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomos 3369 asmenims, o 2019 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 3849 asmenims. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. Mažėjimo tendenciją prokurorai aiškina šalyje mažėjančiu nusikalstamumo lygiu. Tokia mažėjimo tendencija buvo stebima jau anksčiau: 2016 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai 5150 asmenims, 2017 m. – 4658 asmenims, 2018 m. – 4348 asmenims, o analizuojant ilgesnį, 2012–2020 m. laikotarpį, matoma, kad asmenų, kuriems buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo net 53 procentais.)

2021-04-06 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“
(​Komisija planuoja aptarti posėdyje)

Lietuvos mokslų akademijos 2020 metų veiklos ataskaita
(Išklausyta Lietuvos mokslų akademijos 2020 metų veiklos ataskaita.)

2021 m. sausio–kovo mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas
(Išklausyta informacija)

2021 m. sausio–kovo mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas
(Išklausyta informacija)

„Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimas 2021 metais“.
(Išklausyta informacija)

Dėl valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių akcijų suteikimo privatiems asmenims
(Išklausyta informacija)

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, suteikiantys galimybes įmonėms 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos patirtus nuostolius perkelti į 2019 metus.
(Išklausyta informacija)

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir šalina tokią informaciją. Teisė į asmens duomenų apsaugą 2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą – gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui, gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo). Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų dėl nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo lyties, socialinės padėties, rasės ir kitais pagrindais – gauta 18 skundų. Pandemija lėmė aktyvesnį žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai. 2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo – tai lėmė koronaviruso sukelta pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų užsikrėtimą COVID-19. 2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam. 2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse tvarkomų asmens duomenų, tačiau stebima skundų dėl įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas. 2020 metais sumažėjo skundų dėl televizijos programose paskelbtos informacijos – gauti 34 skundai, dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio. Konsultavimas ir informavimas Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl situacijų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Be kita ko, koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais dėl padažnėjusių COVID-19 pacientų asmens duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes, gydymą yra laikoma žmogaus privataus gyvenimo dalimi, kurią viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu). Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.)

Dėl sporto gimnazijų veiklos ir perspektyvų
(Išklausyta informacija)