Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų veiklos ataskaitos klausymai
(Parlamentinė kontrolė VDAI-2021 2021-04-14 d. posėdyje Komitetas išklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2020 m. veikos ataskaitą. VDAI direktorius Raimondas Andrijauskas pažymėjo, kad 2020 m. prasidėjusi ir iki metų pabaigos užsitęsusi pandemija kėlė daug naujų asmens duomenų tvarkymo iššūkių. Inspekcijai reikėjo padėti ir patarti tiek valstybės institucijoms, tiek privataus sektoriaus atstovams, kaip organizuoti savo veiklą nuotolinėmis ryšio priemonėmis siekiant išlaikyti aukštus asmens duomenų ir privatumo apsaugos standartus. 2020 m. vyravusi neįprasta padėtis ne tik nesumažino, bet ir išplėtė Inspekcijos veiklos apimtis. Inspekcijos direktorius pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, priskiriamų prie modernių teisių, ypač aktuali skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos suteikia neribotas galimybes tvarkyti asmens duomenis dideliais kiekiais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Taip pat buvo pažymėta, kad visuomenės švietimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant tinkamai apsaugoti žmogaus teises. 2020 metais Inspekcija aktyviai vykdė asmenų ir organizacijų konsultavimą BDAR taikymo ir teisių į duomenų apsaugą klausimais. 2020 m. Inspekcija suteikė 5 494 konsultacijas (71 konsultacija duomenų apsaugos pareigūnams, 2 206 – žmonėms, 3 206 – įmonėms ir valstybinėms institucijoms). Daugiausia klausimų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo – 877, dėl BDAR, ADTAĮ taikymo ir VDAI kompetencijos – 851 bei dėl vaizdo stebėjimo – 648. Inspekcijos direktorius pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų konsultacijų poreikis yra ženkliai išaugęs, tačiau atskiro konsultacijų skyriaus inspekcija neturi, todėl didelis krūvis tenka Inspekcijos specialistams. Didžiausi iššūkiai Inspekcijai – vis sudėtingėjančios technologijos ir specialių žinių trūkumas, siekiant kokybiškai įgyvendinti visas pavestas funkcijas. Komiteto narys Andrius Navickas pasidalino patirtimi, kad rinkimų metu kandidatams sunku pasiekti rinkėjus, pakviesti juos diskusijai. Direktorius pabrėžė, kad siekiant kontaktuoti su rinkėjais, užmezgant ryšius būtina turėti jų sutikimą. Jeigu pats asmuo kontaktuoja su kandidatais, tai jis atskleidžia ir pasidalina savo kontaktiniais duomenimis, tuomet kandidatas turi teisėtą interesą su tuo asmeniu kontaktuoti ir bendrauti. Komiteto narys Dainius Kepenis teiravosi dėl galimybės sveikatos biurams stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos būklę. Inspekcijos direktorius akcentavo, kad asmens duomenys, susiję su sveikata, yra laikomi ypatingais asmens duomenimis, kurių naudojimui reikalingas aiškus duomenų subjekto sutikimas. Tačiau šiuo atveju, vien tik sutikimo nepakanka. Svarbu, kad teisės aktais būtų numatyta konkreti institucijai paskirta funkcija rinkti ir tvarkyti šiuos duomenis. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai privačiais duomenimis gyventojai laiko asmens kodą (89 proc.), pirštų antspaudus (89 proc.) bei sveikatos duomenis (78 proc.). Direktorius atkreipė dėmesį, kad asmens kodas nepriklauso specialiai kategorijai duomenų, todėl jam ypatingesnė apsauga nėra taikoma išskyrus tai, kad teisės aktuose nurodyta, kad jį draudžiama skelbti viešai. Pastebėtina, kad būtent šis asmens duomuo yra dažniausiai naudojamas (pvz. pasirašant elektroniniu parašu dokumentus), todėl dažnu atveju nesusimąstoma prieš viešinant tokį dokumentą. Pažymėtina, kad įmonės vis dažniau siekia naudoti ir rinkti biometrinius duomenis (piršto antspaudą, akies rainelę). Norint rinkti tokius duomenis įmonės turi iš anksto konsultuotis su Inspekcija, ar galima tokias technologijas naudoti. Išankstinių konsultacijų teikimo procedūra numato, kad tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, susijusios su biometrinių duomenų rinkimu plačiu mastu, organizacijos turi pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą kartu su išankstinės konsultacijos prašymu. Tuomet inspekcija atlieka analizę ir pateikia savo išvadą ar naudojamos technologijos yra saugios, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės, ar tokios veiklos vykdyti neleidžiama. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sparčiai vystantis technologijoms, duomenų naudojimo poreikis yra labai išaugęs, tačiau svarbu pabrėžti, kad norint asmens duomenis rinkti ir naudoti, pirmiausia turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas.)

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų pakeitimo
(pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl periodinių kultūros ir meno leidinių kultūrinių projektų įgyvendinimo paslaugų priskyrimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui.)

Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pristatymas
(Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ svarstymą ateinančiuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą)

Valstybės pažangos strategijos ,,Lietuva2050“ proceso eiga
(Susipažinta su informacija apie Valstybės pažangos strategijos ,,Lietuva2050“ proceso eigą)

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: 5 pažangos kryptis – gyvenamoji aplinka
(Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto (toliau – Vizija) svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose. Šio posėdžio metu Vizijai išreikštos pastabos yra fiksuotos, sprendimą dėl jų priimti kito posėdžio metu.)

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: 4 pažangos kryptis – tarptautinė politika ir saugumas
(Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ svarstymą ateinančiuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų LT 2050 projektui priimti kito posėdžio metu. )

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: 3 pažangos kryptis – ekonomikos transformacija
(1. Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. 2. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų „Lietuva 2050“ projektui priimti kito posėdžio metu. )

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: 2 pažangos kryptis – švietimas, sveikata ir socialinė politika
(1. Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. 2. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų „Lietuva 2050“ projektui priimti kito posėdžio metu. )

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: 1 pažangos kryptis – demokratinė kultūra ir valdysena
(Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų „Lietuva 2050“ projektui priimti kito posėdžio metu. )

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: situacijos analizė. Megatendencijos, iššūkiai, globalūs ir europiniai įsipareigojimai
(1. Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. 2. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų „Lietuva 2050“ projektui priimti kito posėdžio metu. )

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo konkretūs žingsniai
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“: bendroji vizija ir dokumento konstrukcija
(1. Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose pagal patvirtintą komiteto rudens sesijos darbų planą. 2. Sprendimą dėl šio posėdžio metu pareikštų pastabų „Lietuva 2050“ projektui priimti kito posėdžio metu. )